Labas, susipažinkim, esu Ineta, psichologė ir kandidatė į psichoterapeutus (HEPI) podiplominėse studijose. Jei tu čia, matyt dėl kažkokių gyvenimo priežasčių ar mestų jo iššūkių ieškai, kas galėtų kartu su tavimi stoti prieš juos. Tai kas žmogiška man taip pat ne svetima, terapeutas tu ar ne, nesi atleistas nuo žmogiškų kančių. Galiu suprasti ką reiškia pasiklysti, užstrigti, nebežinoti, pavargti, nesuprasti kodėl jautiesi taip kaip jautiesi, ar atsiduri ten kur atsiduri, patirti jausmą, kad gyveni ,,grafikinį“ gyvenimą viskas kaip ir gerai, bet neaišku ar čia tas, iš tikrųjų tavo norimas gyvenimas? Po visu gyvenimo šurmuliu nesunku pamesti savo vidinę regą ir klausą. Ir kartais tam reikia dar vienos poros akių, kito žmogaus, kuris padėtų pamatyti dalykus, kurių nematau, o gal nenoriu matyti, bijau pamatyti ir renkuosi tam tikrą ,,saviapgaulę“.
Savo darbo praktikoje, kuriant santykį su žmogumi, esu įsitraukusi ir priimanti, padrąsinanti ir tikinti, tiesianti ranką, o kartais nestokojanti humoro jausmo, manau, kad humoras padeda lengviau priimti ar kitaip pamatyti tam tikrus gyvenimo sunkumus, nuo kurių kartais ,,tragedija nustoja atrodyti tragiška”… Tikiu, kad atradus savy drąsos, su kito palaikymu, nuoširdžiu rūpesčiu ir meile galima pajudėti link labiau norimos gyvenimo krypties. Tai apibūdina visai taikli metafora su klausimu ,,laivas uoste yra saugus, tačiau ar tokia jo paskirtis“?. Taigi aš pasiryžusi kartu su tavimi palikti uostą ir leistis ieškoti tos norimos krypties, ar išeities.
